Kokios emocijos užplūsta trumpam atsidūrus neregio vietoje?

Ar kada nors įsivaizdavote save neregio vietoje? Taip, netgi buityje galima trumpam pajusti orientavimosi tamsoje sunkumus, kai naktį bandai nupėdinti tyliai iki šviesos jungiklio. Tačiau tai trunka tik kelias akimirkas. O kaip jaustumeisi, jei aklinoje tamsoje reikėtų praleisti daugiau nei valandą?

Įsijausti į nematančiųjų pojūčius kviečia vakarienė tamsoje. Kodėl tamsa taip vilioja? Kas sudėtingiausia būna mums, matantiems, trumpam netekusiems pagrindinio jutimo – regos?  

Tamsa šokiruoja

Pirmas pojūtis, kurį pajuntame tamsoje – tai nejaukumas. Jautiesi taip, lyg būdamas ne savo vietoje, nesmagiai, esi pasimetęs ir pats nesupranti, kodėl. Tamsa šokiruoja, kai joje praleidi daugiau nei vieną minutę.

Dairaisi, bandai stipriau atsimerkti – bet veltui, absoliuti tamsa nesisklaido. Ir tada labiau nei įprastai, sustiprėja kiti žmogaus pojūčiai – klausa, uoslė, lytėjimas bei skonio receptoriai.

Niekada nepagalvotum, kad tiek daug informacijos apie pasaulį gauni per regos juslę. Netekęs jos, tarsi mokaisi iš naujo: lėčiau kramtyti, atidžiau liesti, nuoširdžiau klausyti, stipriau uostyti. Tamsa dovanoja intriguojantį egzaminą skonio receptoriams, tamsa priverčia įsijausti į neregio pojūčius, tamsa suteikia daugiau empatiškumo“.

 

Sunkiausiai atpažįstami skoniai tamsoje

Dideliu iššūkiu tamsoje tampa ne tik orientavimasis aplinkoje, juk nieko nematant tenka susirasti stalo įrankius, stiklines ir taures, rasti maistą lėkštėje. Tačiau suprasti, ką valgai tamsoje, taip pat labai sunku!

Jei mėsą nuo žuvies atskirti pavyksta kone kiekvienam vakarienės tamsoje dalyviui, suprasti, kokią mėsą ar kokią žuvį valgai, tampa sudėtingiau. Ypač tuomet, kai restorano virtuvės šefas šią užduotį pasunkina taip, jog baltos mėsos skonis itin primena tamsią mėsą.

Garnyro ir daržovių skonius vakarieniaujantys tamsoje taip pat skiria gana gerai. Daugiau diskusijų tik kelia Romanesco kopūstas, kurio skonis primena ir kalafijorą, ir brokolį.

 

Moterys skonius skiria geriau

Nenuostabu, jog statistiškai daugiau virtuvėje laiko praleidžiančios moterys, vakarienės tamsoje metu geriau įvardija ingredientus. Jos būna aktyvesnės, o vyrai labiau atsipalaiduoja ir šį skonių iššūkį priima kaip žaidimą.

Lengviau skonius įspėti pavyksta tuomet, kai valgoma lėtai, įvertinant kiekvieną kąsnį po kąsnio. Vyrų skubėjimas, nesigilinimas, kas dedama į burną, jiems pakiša koją bandant atspėti patiekalų sudėtį.

 

Ką dovanoja tamsa?

Praleidęs tamsoje valandą, supranti, jog tamsa nėra tik juoda, nyki ir slegianti.

Girdėjimas, lytėjimas, kvapai ir skoniai tamsai suteikia savotiškų spalvų. Įdarbinama vaizduotė: mintyse pradedi dėlioti patalpos, kurioje esi, planą, patiekalų formą ar šalia esančių žmonių, kurių girdi tik balsus, išvaizdą.

Tamsa įtraukia į žaidimą, verčia stabtelėti, būti čia ir dabar. Įsijautęs į šią naują patirtį, supranti, jog įmanoma prisijaukinti tamsą.

Comments

comments